burbulas

bur̃bulas sm. (3^b) K, bùrbulas (3^a) Sb, Užp; SD8 1. iš skysčio kylanti ar susidaranti oro pūslė: Įkrito į vandenį ir dingo – tik bur̃bulas pasirodė Gs. Ištryško kraujo bur̃bulas Grž. Jei su bur̃bulu lyja, greit nenustos Lnkv. Lietaus da bus: burbulaĩ baloj šokinėja Dbk. Išpūtė kaip muilo bur̃bulą Všk. Vaikai bur̃bulus (muilo) leidžia Kp. Verda vanduo burbulaĩs, t. y. purslai šoka aukštyn J. Vanduo iš šaltenio burbulais vertas Krkl. Kraujas burbulais šlekėjo S.Dauk. Iš alaus turi nuolat išsiskirti nedideli angliarūgštės burbuliukai rš. Burbulė̃lis stikle (pūslelė) KI244. 2. menkas daiktas, niekniekis, niekai: Iš to viso [reikalo] bur̃bulas Krkl. Bur̃bulas, ne daina Sl. Bur̃bulas iš jo, ne žmogus Ds. | Eik tu, bur̃bulai (nenaudėli)! Ds. 3. burbuolė, buožulas: Ant kurios (kepurės) viršu aukso burbulas spindėjo S.Dauk. Rasos burbulė̃lis J.Jabl. Lovys taip užšalo, kad burbulaĩ iššoko J. 4. gumbuotas medis: Ė, toks baisus buvo bur̃bulas, o reikėjo suskaldyti! Alk. 5. Gl gumulas, gabalas: Kur padėjai tą bur̃bulą kreidos? Skr. Atpjoviau didelį bur̃bulą lašinių Rs. 6. Rs bot. burbulis, potvinkis (Trollius europaeus): Pakrūmiai geltonuo[ja] nu žydinčių burbulų̃ Krp. 7. scom. marmeklis, burbeklis; žr. 2 burbulis 1: Tas bur̃bulas tokiu savo dideliu plepėjimu neduoda ir kitiem šnekėt Km. Ta jų marti baisi bur̃bulas – niekad neužsičiaupia Gs. Klausyk tu to bur̃bulo – jis burbuliuoja ir burbuliuoja! Kp.

◊ muĩlo bur̃bulas išpūstas, tuščias, bevertis dalykas: Ta jo šneka tik muĩlo bur̃bulas Gs.